užsakai

užsakai
ùžsakai sm. pl. (1) Rtr, 80, , NdŽ, FrnW, , DūnŽ, Vkš, Bsg, Kp, Skdt, Alv, Pns, Kbr, užsakaĩ (3b) NdŽ, Sd, Žr; M, L bažn. viešas būsimųjų kieno nors vedybų skelbimas bažnyčioje: Išminėk visus ùžsakus bažnyčio[je] J. Ùžsakus užsakydinau J. Vienur prieš sužadėtuves, kitur po jų jaunieji vykdavo pas jaunosios parapijos kunigą paduoti užsakų MLTEIII722. Anta ùžsakų galima važiuot dviesu DrskŽ. Kai susitaria [tuoktis], ùžsakus neša, užsako Krm. Rytą piršlys juodu vežė ùžsakams Šk. Jaunieji nueis, pirmu atlikti tura poterus, paduos ùžsakus Sd. Tris nedėlias jau ùžsakai ėjo, paskui išdraskė [vestuves] Jnšk. Jau tretieji ùžsakai išėjo Grž. Einu ir einu in tų ùžsakų, kaip nesako (neskelbia), teip nesako Slm. Par tą laiką, kada ùžsakus paduodavai klebonui, nu tai daugiau i tarias par tas tris savaites [dėl vestuvių] Mšk. Jei jau užsakai eina, tai ir veseilia bus . Jis paduoda an ùžsakų, išejo ùžsakai, jau vestuvė (ps.) Užg. Ùžsakai išeję, o čia čiaukšt – pati atsitrauka Šts. Ùžsakus sakydavo bažnyčio[je], suskaitydavom an rožančiaus poterėlių, kiek porių Ps. Mergaitės kad eis ant užsakų̃ pri klebono, tad jau neš stuominius Plt. Kai užsakus vežė, tai medžius šalia kelio sodino LTR(Žal). Nu i paskiau jau tie ùžsakai praejo – antrą šventą dieną, subatos vakarą jau daros pintuvės Bdr. Par pirmus ùžsakus jinai (nuotaka) neeina į bažnyčią, rūsa namie, o par antrus ir trečius – nuėjus į bažnyčią drauge su pamerge, rūtuota, vainikuota ir kaspinuota graudžiai meldžiasi JR10. Jau ir užsakai išėjo, gentis pakviesti reikėjo LTR(Nm). Aš šiandien džiaugiausi girdėdamas judviejų užsakus V.Kudir. Tat buvo paskutinis šeštadienis prieš Užgavėnes; jei rytoj neužsakys, nebeišeis užsakai Žem. ^ Kada užsakai eina, ir vyža ant sąšlavyno šoka LTR(Šmk).viešas skelbimas apie būsimą įšventinimą į kunigus: Kad dvasiška vyresnybė, ketindama jaunikaičius švęsti į klierikus, apei jų elgimos teirautumias nu klebonų, o ketant į kunegus švęsti, kad to[je] parakvijos bažnyčio[je], katro[je] klierikas gimė ir augo, eitum užsakai M.Valanč.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užsakai — ùžsakai dkt. Ùžsakus padúoti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gailestis — 2 gaĩlestis sm. (1), gailestis (1) žr. 1 gailestis: 1. Ir ponai be skausmo ir gailesčio lašo valstiečiui sprendimą lengvai pasirašo rš. Tas gailestis širdį graužia Sv. Jį toks gaĩlestis numarins Glv. Žiūrint ing kitus, gaĩlestis paima BM233.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbarškėti — 1. intr. barškant išbyrėti: Kai trenkė, tai net langai išbarškėjo (suskilo ir išbiro) Gs. ^ Nuo varškės dantys išbarškė̃s Srv. 2. intr. barškant išvažiuoti, išeiti, išvykti: Supliekė arklius ir išbarškėjo iš kiemo Gs. Pamaži visi vaikai išbarška… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššaukti — iššaũkti, ia (ìššaukia), ìššaukė; SD22, H, M 1. intr. NdŽ, KŽ pajėgti šaukti, išrėkti: Prarado balsą, nebeiššaũkia DŽ1. Išsižiojau šaukti – neìššaukiu [iš baimės] Nmk. iššaũkiamai adv., ìššaukiamai: Rėk kaip ìššaukamai Varn. 2. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sakytuvės — sf. pl. užsakai: Bet apie vestuves ir sakytuves nė žodžio A.Vien …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • smailinti — smaĩlinti ( yti K), ina, ino tr. Rtr, Als, smailinti KI80 1. R, I, N, M, L daryti smailų, smailesnį: Baslį, virbą, iešmą smailink ir padursi J. Traktoriam smaĩlinam noragus Krok. Kad muši virves, ir reik smailyt Erž. Nesmaĩlinkit [lazdų]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutarti — sutar̃ti, sùtaria, sùtarė K, Rtr, sutarti Š; L 1. intr., tr. M, Š, DŽ, NdŽ, KŽ pasitarus nuspręsti, susikalbėti ką daryti: Ar jau sutarei su juo? J.Jabl. Jau sùtarėm, atsakos nebėr Aln. Visi sùtarė, ka čia reik rugius sėti Lk. Paskiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taisyti — taisyti, taĩso, taĩsė K, Š, Rtr, FrnW, KŽ; H161, R, MŽ, Sut, I, L 1. tr. SD169, K šalinti gedimus, daryti ką vėl tinkamą naudotis: Taisyk, kas pagedęs J. Pataisęs, kas buvo taisytina, ėmiau dalgį plakti J.Jabl. Trobesiai apleisti, daug taisyti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tiekti — tiẽkti, ia, ė tr. 1. I, FrnW, KŽ aprūpinti kuo, duoti, teikti: Generatoriuje susidaręs darbinis garas tiekiamas į turbiną rš. Dailidės ėmė tiekti įvairiems trobesiams medžiagą Š. Lietuviams, kalnėnams ir žemaičiams, reikėjo kruviną prakaitą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”